Tarptautiniai signalai - A alfa vėliavėlė
Jūroje tarp laivų vyksta nuolatinė komunikacija visada yra poreikis susitarti dėl prasilenkimo ar manevravimo veiksmų, informuoti aplinkinius apie save, savo krovinį, būklę ar vykdomus darbus. Tam dažniausiai naudojame radijo ryšio priemones, tačiau kaip ir pranešimams ant parduotuvių durų kabiname skelbimus, taip ir jūroje kai kuriuos pranešimus iškabiname kaip skelbimus vėliavėlių pagalba.
Vėliavos laivyne naudojamos kaip informacijos perdavimo forma. Siekiant užtikrinti saugų plaukiojimą naudojamos signalinės vėliavėlės. Jos skirtos informuoti apie reikalavimus ir perspėjimus bei savo veiksmus ar ketinimus. Sutartinių kodų sistema turi garantuoti saugų plaukiojimą ir palengvinti tarpusavio bendravimą.
Pramoginiame laivyne turime mažai signalinių kodų naudojimo praktikos. Tarpusavio bendravimas apsiriboja telefoniniu arba radijo telefoniniu ryšiu. Dėl to atbunka mūsų atidumas ir natūraliai nepastebime ženklų arba į juos sureaguojame per vėlai. Kai kurie signalų reikalavimai yra pakankamai abstraktūs ir palieka daug laisvės interpretacijai, todėl reikalauja asmeninių žinių tinkamai juos suprasti.
1965 m. Inter-Governmental Maritime Consultative Organisation (IMCO) organizacijos buvo patvirtintas tarptautinis signalų sąvadas.
Visos laivavedžių mokymo programos mus supažindina su pagrindiniais vizualiniais signalais:
NC - nelaimės signalas, reikalinga skubi pagalba.
A - alfa, turiu narą vandenyje, laikykitės atokiau, plaukite lėta eiga.
B - bravo, kraunu, iškraunu ar turiu pavojingą krovinį.
Q - quebec, mano laivas neužkrėstas, leiskite man laisvai plaukti.
O - oscar, Žmogus už borto.
Tarptautinio signalų sąvado signalinė jūrų vėliavėlė “A - alfa” turi reikšmę “vandenyje dirba narai, plaukite toliau, lėta eiga”. Taip pat galima sutikti raudoną vėliavėlę su balta juosta nuo viršutinio kairiojo kampo iki apatinio dešiniojo. Ji reiškia tą patį, ką ir ”A”, atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose ir išpopuliarėjo visame pasaulyje.
Jeigu laivas yra iškėlęs tokią vėliavėlę, reiškia, kad netoliese laivo yra narai. Laivams patariama plaukti saugiu atstumu ir sumažinus greitį. Pamatę tokią vėliavėlę norėdami vykdyti jos reikalavimus susiduriame su klausimu, kaip suprasti kas yra tinkamas atstumas ir koks yra tinkamas greitis?
Saugus atstumas gali būti nuo 30 m iki 200 m. Klojant tinklus, atliekant sudėtingus povandeninius darbus, vykdantysis laivas gali prašyti laikytis 1 jūrmylės saugaus atstumo, o plaukti arčiau galima tik gavus leidimą radijo ryšio pagalba. Pagal bendrą praktiką laivas, išleidęs narus, nustato saugų atstumą apie tai informuodamas saugos pranešimu (MSI). Logiška manyti, kad saugumą, šiuo atveju, turėtų nustatyti narai, kurių saugumui užtikrinti ir keliama “alfa” vėliavėlė.
Viena iš narų organizacių, DAN Europe ((Divers Alert Network Europe) is an international non-profit medical and research organization dedicated to the safety and health of divers), nustato plaukiojimo šalia narų laivo taisykles laivavedžiams. Narai savo nardymo vietą pažymi boja, ant kurios neretai būna pritvirtinta viena iš minėtų vėliavėlių. Reikalaujama laikytis ne mažiau 100 m nuo pažymėtos vietos ar laivo, iškėlusio vėliavėlę. Toks reikalavimas pagrįstas tuo, kad nardytojams po vandeniu sunku kontroliuoti atstumą ir jie gali nudreifuoti didesniu atstumu nuo laivo ar bojos.
Kitur saugus atstumas nuo nardytojų gali būti reglamentuotas vietos saugios laivybos administracijos. Atsižvelgiant į plaukiojimo arealą ir kliūčių artumą, JAV saugus atstumas nuo nardytojų nustatomas 300 pėdų (90 m) atviruose vandenyse ir 100 pėdų (30 m) kanaluose, upėse ar kitose siaurumose. Toks atstumas yra nustatytas pagal reikalavimą, kokiu atstumu nardytojai gali nutolti nuo laivo ar bojos su nardytojų ženklu.
Greičio apribojimai dažniausiai susiję su laivo keliamu bangavimu. Saugus greitis šiuo atžvilgiu yra laikomas 5 mazgai.
Gera jūrinė praktika sako: jei jūs artėjate prie kito laivo ir pastebite, kad jis stovi - visada stenkitės pamatyti, ar tas laivas nėra pasikėlęs kokių nors ženklų ar vėliavų. Jei to neįstengiate pamatyti, bandykite susisiekti su juo VHF16 kanalu, o jei ir tai nepavyksta, aplenkite tą laivą, geriausia per laivugalį, bent kabeltovo atstumu.
Regatų ar kitų renginių metu tiek dirbantieji laivai, tiek kranto tarnybos, tiek regatų ar renginių organizatoriai turi komunikuoti tarpusavyje apie galimus pavojus ar darbus renginių akvatorijose.
